- maurynė
- maurỹnė sf. (2) 1. maurų priaugusi vieta: Kur prūde maurỹnė, ten negali plauti drabužių J. Sodželkoj tokia maurỹnė, kad nebežinau, kur reikės skalbti Ssk. Maurỹnėj antim bolia (balius, puota) Ds. Tinklą maurynėn, vaikus meldynan, ė pati karklynelėn (d.) Tvr. 2. purvynė, dumblynas: Įbrido į maurỹnę ir nusivėlė kaip velnias Jnš. Kad i vasara, ale kai tik palyja – tokia maurỹnė pasidaro, kad iš namų su vežimu nė nepasijudink Sdb. Priš karą, kai kelių netaisė, pavasarį likdavo neišvažiuojamos maurỹnės Šauk. Arklys tep sulindo maurỹnėn, kad reiks net traukt Švnč. | prk.: Liuda, atvažiavus svetimon šalelėn, pasijuto įklimpus, giliai įklimpus maurynėn Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.